Žmogaus įvaizdis kaip žinutė komunikuoja ne su aplinka. Įvaizdis jam reikalingas kaip reflektatyvus atvaizdas skirtas nustatyti savo statusą. Žvelgdamas į save jis įsivaizduoja įvairias situacijas, įvairias aplinkas, kuriose jis savo įvaizdžiu perduos vaizdu įkūnytą žinutę. Tačiau ši žmogaus įvaizdžio žinutė komunikuoja ne su tomis aplinkomis, o su pačiu savimi. Įvaizdis tampa jo savianalizės, statuso nustatymo, pokalbio su savimi būdas.
'save-sau' - tai video instaliacija skirta atskleisti šį uždarą žmogaus įvaizdžio komunikacijos ciklą. Uždaroje erdvėje žmogus gali įvertinti savo įvaizdį žvelgdamas į ekraną, kuriame mato save besikeičiančioje aplinkoje. Tokiu būdu jis turėtų išsilaisvinti nuo galvojimo su kokiomis aplinkomis/erdvėmis jis gali susidurti, koncetruojasi į savo įvaizdį, atiduoda save - sau.
Architektūros istorikas Lethaby teigė, jog 'materialios formos suteikia pavidalą mintims, o mintys savo ruožtu formuoja regimąjį pasaulį'. Pastatai mano mieste yra praradę savo paskirtį, savo mintį. Jie egzistuoja tarsi sunkūs atminties paminklai mintims formavusioms regimąjį pasaulį. Šiame mieste žmogus patenka į metafizinę įtampą tarp kažkada kurto idealo ir kažkada buvusios realybės.
"Bet yra miestų ir kraštų, kur žmonėms kada ne kada kyla nujautimas, jog esama dar kažko kito. Šiaip jų gyvenimas nuo to nesikeičia. Bet nujautimas smilktelėjo, ir tai jau gerai."
A. Camus
